„Porno melodrama”

„Porno melodrama”

Galerija (1)

Lietuvių filmoteka

Melo, bet ne porno

Porno melodrama
Režisierius ir scenarijaus autorius Romas Zabarauskas | Operatorius Ville Piippo | Montažas Gintarė Sokelytė. Prodiuseriai Ksenija Koženkova, Romas Zabarauskas | Vaidina Vilma Kutavičiūtė, Marius Repšys, Kurtis. 2011, vaidybinis, 30 min., Rain Studio (Lietuva), Protections of Minors (Prancūzija), Kifilms (Suomija)

Romo Zabarausko filmo „Porno melodrama“ laukiau labai nekantriai – visada įdomu, kaip jauni režisieriai perbraižo žmogiškosios patirties ir vizualumo kodų žemėlapius. Ypač kai gandai apie filmą pradėjo sklisti gerokai anksčiau už jo pasirodymą – kaip geroje viešųjų ryšių kampanijoje žiūrovas jau buvo „įkaitintas“, pasiruošęs gauti jei ne uždraustą vaisių, tai homofobiškų politikų išsišokimais garsėjančioje šalyje retą, gal net „pavojingą“ produktą. O kai filmas dar rodomas Berlyno kino festivalyje, geresnės reklamos nė nereikia.

 

Taigi filmą žiūrėjau kuo pozityviausiai nusiteikusi – ir dėl autoriaus, ir dėl temos, ir dėl to, kad labiau pasitikiu kūrybiškai, o ne deklaratyviai išsakytomis idėjomis. Tačiau būtent deklaratyvumas ir tapo tuo trikdžiu, kuris neleido patikėti „Porno melodramos“ herojų tikrumu. Kalbu ne apie „tikrą istoriją“ ar kokias nors pastangas perteikti realų gyvenimą (kas tai yra?). Visos istorijos, pačių prisimenamos ir kitų pasakojamos, yra sukonstruotos, todėl tiesos kriterijus netikslingas. Meno kūriniuose kalbama apie įtikinamumą, įtaigumą, skatinantį tapatintis arba nekęsti herojų. „Porno melodramos“ personažai – gana vienpusiški, spalvingesnis tik pagrindinis herojus, bet ir jam nelabai yra ką vaidinti.

 

Žiūrėdamas gerą filmą žiūrovas turi pamiršti, baltas jis ar juodas, vyras ar moteris, gėjus ar mezgėjas. Arba būti viskuo – žiūrėdama „Kuprotą kalną“ buvau ir herojų, ir jų žmonų kailyje, ir kiekvienas buvo savaip suprantamas. Žiūrėdama „Porno melodramą“ į tą kailį niekaip nepataikiau. Taip, ne visi filmai skirti įsijausti, galimas ir neholivudiškas, atitrauktas požiūris – toks kaip brechtiškas „Dogvilis“ ir panašiai. Tačiau tokiu atveju ir kino kalba sąlygiškesnė. Dabar žiūrovas atsiduria tarp dviejų ugnių – autoriai tarsi stengiasi parodijuoti melodramos žanrą, bet patys nejučia patenka į jos spąstus. Gal čia kaip atsvara galėtų būti „porno“? Bet su pornografija dar blogiau – ji pavadinime atsidūrė kaip masalas. Arba nuoroda, kad pagrindinis herojus (gėjus) filmuojasi (hetero)pornografiniame filme su buvusia mergina. Ir tai didžiausias dramatinis konfliktas, kuris baigiasi tragiškai.

 

Nenoriu kritikuoti scenarijaus – kiekvienas epizodas gali būti išplėtotas, bet visuma nesudaro mozaikos. Gal todėl, kad filmo žinia pernelyg tiesmukai aiškinama žiūrovui? Kai brolis kunigas nepakviečia brolio gėjaus į tėvo laidotuves – jau yra nežmogiška situacija, jos nebūtina akcentuoti perdėtu atšiaurumu. Gerai, kad vaidinti pakviečiami ir neprofesionalūs aktoriai, bet kai manieringumas (ar būtina dėti lygybės ženklą su homoseksualumu?) nustelbia charakterį, personažas priartėja prie savo parodijos.

 

Sąmoningai nekalbu apie techninius ir specifiškai kinematografinius aspektus – jie ir nebuvo akcentuoti pristatant filmą. Kaip ir pačiame filme. Akcentuota, kad tai pirmasis filmas gėjų tema, sukurtas Lietuvoje (nors „Anarchija Žirmūnuose“ buvo pirmiau). Įvairovė džiugina, bet negarantuoja kokybės. Jei būtų kurtas ne „pirmasis gėjiškas filmas“, o tiesiog filmas (kuriame taip pat būtų ir homoseksualių veikėjų, ir kempo estetikos, ir subkultūrų, ir porno – ko tik širdis geidžia), gal meninių filmo aspektų nenustelbtų ideologiniai.

 

Bet dabar „Porno melodrama“ – apverstas cenzūros laikų antigėjiško filmo variantas. Ten blogį įkūnijo patologiškai ir šlykščiai rodomas homoseksualas, o čia blogis – heteroseksuali moteris, sunaikinanti gėjų porą. Ar ne metas išeiti iš užburto priešybių ir priešiškumo rato?


 

Publikuota: 2011/2 (314)
 
 

Komentarai (2)

pritariu

Ramui

Pranešti apie netinkamą komentarą

Ramas

Negali nepritart

Pranešti apie netinkamą komentarą

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg